Tomas Čelkis tiria XV–XVI a. LDK sienų su totorių ordomis, Moldova, Osmanų imperija istoriją ir mėgina „įvertinti LDK teritorijos sienų klostymąsi Juodosios jūros pakrantėje“. Autorius siekia įrodyti, kad iki 1569 m. nepagrįstai „eliminuojami LDK valdovų ir Ponų tarybos politinių interesų liudijimai, kurie su politiniais kaimynais buvo neišvengiami“.

Arvydas Malonaitis aptaria pagrindines plačiaašmenių kirvių konstrukcines sudedamąsias dalis, nurodo pagrindinius parametrus. Autorius lygina plačiaašmenius kirvius su siauraašmeniais ir daro išvadą, kad „siauraašmenių pentinių kirvių 8-asis tipas yra artimas vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmeniams kirviams“.

Audronė Veilentienė analizuoja Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimo priežastis ir aplinkybes 1925 metais ir atskleidžia J. Purickio sukurtą „Vilniaus vadavimo planą, – surengti Lenkijos viduje pavergtųjų tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir vokiečių – sukilimą ir, padedant jiems iš išorės, atsiimti Vilnių“.

Darius Alekna remdamasis naujausiais kalbotyros, istorijos ir archeologijos pasiekimais nagrinėja tą Tacito Germania dalį, kurioje minima aisčių gentis. Gretina Tacito žinias su kitų Antikos šaltinių medžiaga apie įvairias germanų, keltų ir kitų barbarų gentis.